pajojėti

pajojė́ti tr., intr. kiek pajoti: Duõ (duok) pajojė́ti OG297. Truputį pajojėjęs, jisai pamatė žmogų BsPIII302. Leisk man pajojėti raitai ant mano mylimo žirgelio BsMtII104. Prieš kalnelį pėsti eisim, nuo kalnelio pajojė́sim (d.) Žsl. Aš pajojėsiu Tubiansko link rš. Pajojėjęs gerą galą, nušokau nuo arklio rš. Pajojỹ (pajojėk)! Dsn. ^ Girtas ir ant ožio pajojėtų, kad tik užsėsti kas padėtų Lš. \ jojėti; pajojėti